dirva

dirva
dirvà sf. (2) DŽ, (4) Jrb, Vlkv 1. R ariama, dirbama žemė, laukas: Suariau iš rudens visas dirvas sp. Dirvà dar nearta ir neakėta Rm. Dirvà brangesnė už pievą Dkš. Dabar jau pieva, pernai tai dirvà buvo Kt. Nuplėšė (nualijo) dir̃vą Ds. Toj dirvõj nė rugiai, nė kviečiai neaugs Kt. Jau visą mėšlą išvežė ant dir̃vų Gs. Prilijo, arkliai vos iš dirvõs išklampojo Skr. Išnešk pelenus ant dir̃vos, kam čia pili! Gs. Per dirvas neik, susirask takelį Grž. Dir̃vos veliasi, da art negalì Jnšk. Negalima dar į dirvàs įeit (negalima pradėti dirbti) Srv. Kaip tik vė[ja]s nupūs dirvas, tujau reiks apekėti Vvr. Mūsų perpus ant dirvos liko (pusę derliaus tenuėmėme) Dglš. Ant atjaurinės dir̃vos rugius pasėjus, klok šiaudus, jei nori, kad par pašolį iža nekeltųs ir nepagadintum J. Ir tarp savę, kaip broliai, visi susižodę ažleist dirvas šileliui A.Baran. Liesa dirvà K. Gryna dirva SD254. Ant tos dir̃vos tikt roputės teauga KGr130. Sėjo gerą sėklą dir̃voje savo DP83. Žemė ir dirvos, ir visi daiktai sutverti Mž326. Anys ... nuėjo sau vienas dirvosp ..., kitas prekėspi SE222. Dirvelýtė buvo nedidelė Ėr. Mes visas dirvutès apsėjom rugiais Šn. Į tą dirvãlę pasėsi kokį penkioleka pūrų rugių Krkl. ^ Birstant dirvoj, birs ir jaujoj J.Jabl. Dirvos nearęs, ragaišio neragausi PPr33. Dirva neišgyvenama usnimis prižel[ia] ST535. Dirvà be sėklos ... nei sėkla be dir̃vos naudos notneša DP98. 2. rėžis, sklypas: Kiek turi dirvų̃? Grv. An sa[vo] dirvõs Grv. 3. prk. kokio veikimo sritis, vieta: Paruošti dirvą perversmui sp. Namai – moteriškės dirva, jos karalystė J.Jabl. Tuo tad išaiškinama ... jo pažanga dialektologijos dirvoje LTI411.
◊ iš dir̃vos vir̃sti (griū́ti) gerai užderėti: Šį metą pavyko rugiai – iš dir̃vos vir̃sta Vvr. Javai iš dirvos griū̃va Grž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • dirva — dirvà dkt. Suárti dirvàs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dirva — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis (vidutinis storis 22–27 cm, Lietuvoje 24–25 cm). atitikmenys: angl. soil vok. Boden, m rus. почва, f ryšiai: sinonimas – armuo …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • dirvažolis — dirvãžolis sm. (1) žr. dirvažolė: Kaip tuos dirvãžolius išnaikinti? Grž. Kad prikliaũkę (prižėlę) dirvãžolių, nets javų nebelabai matosi Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Boden — dirva statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis (vidutinis storis 22–27 cm, Lietuvoje 24–25 cm). atitikmenys: angl. soil vok. Boden, m rus. почва, f ryšiai: sinonimas – armuo …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • soil — dirva statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis (vidutinis storis 22–27 cm, Lietuvoje 24–25 cm). atitikmenys: angl. soil vok. Boden, m rus. почва, f ryšiai: sinonimas – armuo …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • почва — dirva statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis (vidutinis storis 22–27 cm, Lietuvoje 24–25 cm). atitikmenys: angl. soil vok. Boden, m rus. почва, f ryšiai: sinonimas – armuo …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • sėti — sėti, sėja (sẽja), sėjo 1. tr. SD335,336, R, Sut, N, K, Š, Rtr berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą: Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius Brt. Sėt sėjom, ale nepjausim LKT199(Žal). Ne taip, kad sėta pasėta – reik prižiūrėti, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įkrėsti — įkrė̃sti, į̃krečia, į̃krėtė 1. tr. kratant įberti, įpilti: Geraširdė Ulijona įkrėtė vyšnių į lėkštelę P.Cvir. Roputes į žaką įkrė̃sti KII172. Kitiems į atdaras ronas druskos įkrėsdavo prš. | refl. tr.: Įsìkrėčiau akin krislą Š. Aš negaliu nė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrėsti — apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr. 1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz. 2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėti — K, Š, Rtr, NdŽ; SD203, R, Sut, N, M, L 1. tr. apiberti paruoštą dirvą sėklomis: Ruduo atejo, reikėjo tus laukus apsėti, neturėjo kuo LKT104(Lkv). Apsėjo vasarojum savo laukus BM21(Č). Rėžį cielą jis apsėja sėmenimis J. Iškuldavai rugių laukus, po …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”